- paprastinis
- paprastìnis, -ė adj. (2); SD194 paprastasis, įprastasis: Paprastiniùs gyvuolius laikėm: karvę paprastìnę, arklius ir teip paprastiniùs Šlu. Paprastìnė daina J. Baranauskas parašė kelias tikybines giesmes, išsiskiriančias iš paprastinių giesmių rš. | Jei [vardas] daugiuo asabų ar daiktų pridera, vadinas paprastiniu (nomen appelativum] S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.